Šiek tiek subtilumo....

Hanasaki Tokidžio šokio spektaklis Džiutamai (Marijampolė)

Pradžia: 2014-10-05 17:00

Pabaiga: 2014-10-05 19:00

Marijampolės kultūros centras

Vilkaviškio g. 2, Marijampolė

Jau antrą kartą Lietuvoje pristatome aukščiausią meninę raišką įkūnijantį tradicinio japoniško šokio pasirodymą Džiutamai.

Nors Japonija ir Lietuva geografiškai yra toli viena nuo kitos, tačiau abi šalis sieja gilus tikėjimas ir pagarba gamtai. Lietuvoje rengiamo turo metu bus šokami kūriniai kuriuose dominuos gamtos pasaulį nagrinėjančios temos.

Džiutamai šokis atskleidžia principinius wabi ir sabi japoniškos estetikos principus. Minimalistinė scenos dekoracija, dėmesys vieninteliam artistui bei užburianti tradicinių kanklių šiamisen ir tradicinės fleitos šiakuhači muzika.

Pastaraisiais metais Lietuvos žiūrovai turėjo galimybių susipažinti su vyrų dominuojamu No teatru. Tuo tarpu džiutamai yra tradicinis tik moterų šokamas šokis, kuris bus jau antrą kartą demonstruojamas Lietuvoje.

Renginį globoja ir remia Japonijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos ambasada Japonijoje, Japan Foundation, EU Japan Festa, Tokyo club, Vilniaus universitetas.

Renginių metu bus renkamos lėšos labdaros ir paramos fondui „Rugutė“ (www.rugutė.lt).

Pasirodymo vieta ir laikas:

2014 m. spalio 5 d. (sekmadienis) 17 val.

Marijampolės kultūros centras, Vilkaviškio g. 2/Kauno g. 3, Marijampolė

Įėjimas nemokamas

Spektaklis taip pat bus rodomas:

2014 m. spalio 2 d. (ketvirtadienis) 18 val.

Vilniaus universiteto Didžioji aula, M. K. Čiurlionio g. 21 a, Vilnius

Įėjimas nemokamas

2014 m. spalio 3 d. (penktadienis) 18 val.Kauno valstybinio dramos teatro Mažoji salė, Laisvės al. 71, Kaunas

Įėjimas nemokamas (būtina registracija).



Kodėl gi ne!!!!

Protų mūšis „Žingeidos iššūkis!”

Pradžia: 2014-10-07 19:00

Pabaiga: 2014-10-07 22:00

7 Fridays baras. Pranciškonų 3, Vilnius

Žingeida – tai žmogus, kuris labiau už viską vertina žinias ir protą. Sakoma, jog tai jis pasakė savo tėvams, kad vaikus atneša ne gandrai. 

„Žingeidos iššūkis“ – tai žaidimas, kurio metu pats Žingeida siūlo su juo ir pažiūrėti, kas gi yra verčiausias vadintis protingiausiu. 

Žaidimą sudarys 4 etapai po 10 klausimų: bendras, vaizdinis ir muzikinis etapai bus kiekvieną antradienį; ketvirtojo etapo tema bus skelbiama Facebook‘e. Proto mūšį papildys ir įvairūs papildomi etapai, kurių metu galėsite pelnyti papildomai taškų: šarados, degustacijos, blic etapai, užduotys ir kiti. 

Komandos dalyvavimas „Žingeidos iššūkyje“ gali būtų ir tęstinis, ir vienkartinis. Abejais atvejais laimėjusi komanda gaus prizų! Kiekvieno vakaro komanda gaus „7 Fridays“ prizą iš baro bei kvietimus š renginius. 

Registracija el. paštu: brigita@eventumgroup.lt Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti. || tel. 868304606

Registruodamasi parašyk: komandos pavadinimą || narių skaičių || kontaktinį žmogų.

Komandoje gali būti nuo 3 iki 10 žmonių, o dalyvavimas NEMOKAMAS!

Tikslo turėjimas

Tai kas vis dėlto yra ta meilė?

Meilė. Drugeliai pilve, tylūs atodūsiai, kūną užliejanti šiluma ir tūkstantis biocheminių pokyčių kūne, kurių dėka, sakoma, ir ožį pamilsi. Kažkam atrodo, kad su tuo vieninteliu taip turi tęstis amžinai. Kiti, įgavę daugiau gyvenimiškos patirties, susitaiko su mintimi, kad padangėse skraidys neilgai ir nusileidę ant žemės ieško kito partnerio, su kuriuo vėl atsinaujintų tas stebuklingas meilės jausmas. Kažkas tęsia santykius toliau ir meilės trūkumą kompensuoja darbu, vaikais, gerai praleistu laisvalaikiu. Daugeliui meilė lieka tik virpantis jaunystės prisiminimas, nebeturintis nieko bendro su jų gyvenimu, o partneris - kažkas, prie ko priprato ar dar blogiau, jau senai nebenori matyti. Neskaitant tūkstančių kitokių galimybių ir variacijų, faktas yra faktas: meilė, atrodo, praeina ir nieko čia nepadarysi. Ar tikrai? Juk ne vienas bent jau girdėjo gandus apie laimingas poras ir po dešimtmečio ar daugiau įsimilėjusias vienas kitą tarsi tik vakar susitiko. Ką kitaip padarė tie, kam pavyko sugauti šį kartą ne laimės, o meilės paukštę? Mums pasisekė, nes sekmė su tuo neturi labai daug bendro. O atsakymas į klausimą yra labai paprastas ir kartu kažkam gali būti visiškai nauju požiūriu į meilę. Mat meilė paprastai asocijuojama su jausmu - „Aš gi myliu tave, ko tu dar iš manes nori?" o ne veiksmu - „Aš myliu tave, kaip galėčiau tau tai parodyti? ".

Žinoma, kai reikia užkariauti mylimojo ar mylimosios širdį, esame pasiruošę kalnus nuversti. Na mažų mažiausiai būti malonūs, atidūs ir dėmesingi. Ir štai, širdis užkariauta, gavom tą, kurio ar kurios norėjom, tik ta virpanti, gyva meilė, gaila, kažkur dingo. O gal iš pat pradžių meilė buvo panašesnė į kovos lauką? Yra bandančių apskritai vengti konfliktų, kad jie nesuterštų to švarau ir šviežio meilės jausmo. Deja, galų gale ir tokia taktika lieka nepasiteisinusi, o susikaupęs nepasitenkinimas kaip kirvis, įmestas į baseiną, kartu su savimi nugramzdina ir buvusią meilę. Tiesa ta, kad konfliktų neišvengsi, ir taip pat tiesa, kad jie tik stiprina tarpusavio ryšį, jei du žmonės poroje moka mylėti. Būtent - moka.

Retas kuris užaugo šeimoje, kur kas dieną matė pavyzdį, kaip reikia mylėti. To nemokė nei mokykla, nei universitetas. Tiesą sakant, apskritai niekas nesakė, kad meilė tai kažkas, ko reikia mokytis. Kur kur, bet čia viskas turėtų būti paprasta: berniukas sutiko mergaitę ir gyveno jie ilgai ir laimingai. Arba ne taip laimingai, bet čia jau mergaitė kalta, arba berniukas, priklauso nuo to, kurio paklausi. Bėda tame, kad niekas šitame pasaulyje nesigauna savaime, o ypač savaime nesigauna laimingi santykiai. Ir mylėti yra ne jausmas, bet veiksmas, kurio reikia išmokti. Ir geriausiai to gali išmokyti kaip tik tas ar ta, su kuriuo norisi dalintis gyva, virpančia meile kiek ilgiau nei pora mėnesių ar metų.

Kaip jūs žinote, kad esa mylimas ar mylima? Tai puikus klausimas ir pirmas žingsnis gyvos ir turtingos meilės link. Galbūt, kai jis išveda šunį šeštadienio rytą, kai ji gerą pusvalandį daro nugaros masažą, kai jis parneša mėgiamo šokolado plytelę ar gėlės žiedą, kai ji pagiria atliktą darbą ir padėkoja už jį... Ką jūs atsakytumėt, jei mylimas žmogus vieną dieną paklaustų: ką turėčiau padaryti, kad parodyčiau tau savo meilę?

Antras žingsnis - pasakyti jam ar jai tai. Tik be priekaištų, be kaltinimo, be reikalavimo. Palikite partneriui laisvę, tačiau duokite aiškias instrukcijas, kaip jus mylėti. Gal jam ar jai tai bus neįprasta, o gal tai kažkas, ką seniai norėjo sužinoti, tik nemokėjo paklausti. Gal dalis jūsų prašymų nebus įgyvendinti, tačiau būkime realistiški - tam, kad jaustis mylimais, nereikia namo Havajuose ar pietų iš trijų patiekalų du kartus per dieną. Dažnai tai tik palaikymo žodis, padėka, pagyrimas, nedidelės paslaugos, kurias atliekame mylimam žmogui, švelnus prisilietimas. Ar ne kaip tik tai kėlė į padanges santykių pradžioje, kai tiek dėmėsio buvo skiriama vienas kitam?

Trečias žingsnis - užduoti šitą klausimą partneriui: o kaip aš galėčiau parodyti tau savo meilę? Sunku tikėtis iš karto gauti paprastą ir tikslų atsakymą. Retas kuris apskritai savęs to klausė, taigi gali būti, kad užklupsite jį ar ją visiškai nepasiruošusią. Paklausinėkite, kas iš to, ką jau darote, labiausiai patinka. Galbūt yra kažkas, ką liovėtės daryti ir būtent tai partneriui buvo vienas didžiausių jūsų meilės įrodymų. Pasikalbėkite apie tai, kas žavėjo santykių pradžioje ir ką galėtumėte atgaivinti įdėję šiek tiek pastangų.

Ketvirtas žingsnis yra pats svarbiausias - imtis veiksmų. Jūs galite būti atsakingi tik už save, taigi geriausia,  ką galite padaryti, tai atlikti savo dalį. Mokytis parodyti savo meilę partneriui ir stebėti, kur tai nuves. Tik nepalikite visko savieigai: klauskite, kalbėkite, diskutuokite apie tai, kaip padaryti vienas kitą laimingu ir kelias į gyvą, gilią ir virpančią meilę atsivers po jūsų kojomis. Meilės išraiška yra ne kažkas, ką galite daryti kartą per mėnesį ir tikėtis, kad to užteks. Tai kažkas, kas turi būti atliekama nuolat, kasdien. Nieko nestebina tai, kad norint turėti paklusnų šunį, reikia reguliariai ir dažnai su juo užsiimti; sėkmingam verslui taip pat reikia kasdienių pastangų; blizgantys nuo švaros namai reikalauja nuolatinės priežiūros. Įsimylėjimas - tik kibirkštis, kuri uždega meilės ugnį. Kad ji neužgestų, tenka kas dieną eiti rinkti malkų, net jei už lango vėjuota ar siaučia speigas. Tačiau be ugnies mes patys tampame šalti ir paniurę.

Už meilę poroje atsakingi abu partneriai. Tai ne kažkas, ką vienas gali daryti, o kitas ne, ir vistiek gauti gerus rezultatus. Jei kuris nors iš partnerių nepasiruošęs įdėti pastangų, deja, tango vis dar šokama dviese. Ne kiekvienas apskritai supranta, kas yra tas meilės jausmas ir retai tai būna paties žmogaus kaltė. Meilė nenugali visko. Meilė apskritai su niekuo nekovoja. Kovojame mes, žmonės, ir mums patiems rinktis, kurią kovą verta tęsti, o kurios neverta net pradėti. Tie, kas pasirenka meilę, galų gale visas kovas paskandina joje.

Meilės ir pripažinimo davimo teisinga partneriui forma pratimas. Pratimas skirtas porai, kuri nori mokytis rodyti meilę ir pripažinimą taip, kaip reikia antrai pusei, o ne pagal savo susikurtas iliuzijas, tėvų pavyzdį ar klaidingus įsitikinimus. Labai svarbu išmokti kalbėti partnerio meilės kalbomis, nes priešingu atveju partneris nesijaus mylimas.

1. Susėdame su antra puse ir pasikalbame tema: kas mane daro mylimu ir laimingu.
2. Visus būdus surašome į sąrašą vienas kitam. Rašome viską detaliai ir smulkiai.
3. Kas dieną-dvi padarome ką nors malonaus savo antrai pusei iš sąrašo.
4. Kas savaitę papildome sąrašą.

Labai svarbu ne tik tikėtis, kad antra pusė pradės jus daryti laimingesniu, bet ir priminti bei pageidauti to paprastai ir aiškiai. Svarbu, kad pageidavimo tonas nebūtų reikalaujantis ir irzlus. Jei sunkios emocijos neleidžia ramiai pageidauti, geriau palaukite, kol savijauta bus bent jau neutrali.

Straipsnis: Vaigos Leveckytės.  Pratimas: Šarūno Mažuolio
Šaltinis http://www.manoego.lt/tai-kas-vis-delto-yra-ta-meile

Ar jau perskaitei Kristinos Sabaliauskaitės SILVA RERUM III ?

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas Silva rerum - neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių lietuvių literatūroje. Pirmoji dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, tęsiantis garsios Lietuvos giminės Norvaišų istoriją, Silva rerum II taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Pagal istorinius romanus rengiamos literatūrinės ekskursijos. 2012 m. pasirodė trečioji Kristinos Sabaliauskaitės knyga - bestseleris apsakymų rinkinys Danielius Dalba & kitos istorijos. Silva rerum III tęsia Norvaišų šeimos sagą - skaitytojas nukeliamas į XVIII amžiaus vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą "sutemomis prieš Apšvietą", o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę. Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Kazimiero anūkas ir Jono Izidoriaus sūnus, vadovaujasi vien faktais bei skaičiais, gyvena pritekliuje ir mėgaujasi įtaka, tačiau jam lemta tapti Radvilų šeimos dramos liudininku ir patikėtiniu. Ar gali padėti sveikas protas, kai įvykiai pasisuka nevaldoma linkme, o herojai, pasitelkę Kabalą bei alchemiją, siekia pabėgti nuo tikrovės ir peržengti ribas, už kurių - aistrų tamsa ir metafizinė nežinomybė? Rašydama trečią Silva rerum dalį Kristina Sabaliauskaitė rėmėsi tikrais įvykiais ir biografijomis - visa tai įpinama į magišką pasakojimą apie šeimos paveldą, Vilnių ir Nesvyžių, tikrovę ir pasąmonę, judaizmą ir libertinus, architektūrą, teatrą ir ugnies stichiją.    

Žiūrėti daugiau: http://www.baltoslankos.lt/lt/knygos/grozineliteratura/proza/silvarerumiii#sthash.gXkOwXL

Premjera Kauno dramos teatre. Paskubėkite!!! Ir pasidalinkite įspūdžiais su visais.

Dianos Gabaldon "Svetimšalė"

JAV autorės Dianos Gabaldon milžiniško populiarumo visame pasaulyje sulaukusi knygų serija „Svetimšalė“ netrukus virs televizijos serialu. Kompanija „Sony Pictures TV“ įsigijo teisę ekranizuoti šį bestselerį, kurio skaitytojai visame pasaulyje jau įsigijo daugiau nei 20 mln. kopijų. Lietuvos knygynus jau pasiekė šeštoji šios serijos knyga – „Svetimšalė. Sugrįžimas“. Adaptuoti kūrinius televizijos ekranams patikėta Ronald D. Moore, žinomam mokslinės fantastikos TV serialo „Galaktikos kovos“ („Battlestar Galactica“) kūrėjui. Jau dabar prognozuojama, kad „Svetimšalės“ ekranizacija sulauks tokios pat sėkmės kaip kultiniais tapę serialai „Tikras kraujas“ („True Blood“) ir „Sostų karai“ („Game of Thrones“). Jie taip pat buvo sukurti pagal populiarias knygų serijas. „D. Gabaldon „Svetimšalė“ tiesiog stulbina gebėjimu įtraukti įvairių šalių, kultūrų, išsilavinimo skaitytojus. Tai  – puiki medžiaga įdomiam serialui, todėl nieko keista, kad, vis dar pasirodant naujoms knygų serijos dalims, ši istorija vilios ir televizijos žiūrovus. „Svetimšalės“ knygas sunku priskirti vienam žanrui, nes jos turi ir istorinio, ir jausmų romano elementų, ir mokslinės fantastikos, mistikos, nuotykių literatūros bruožų. Autorė meistriškai žaidžia kelione laiku, kuria aistros, meilės, nepavaldžios net skirtingiems laikmečiams, istoriją“, – teigia leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė. Victorias Secret originalus apatiniai CONVERSE ALL STAR adidas kostiumas Karta deveta vestuvine suknele „Svetimšalės“ saga, pradėta leisti 1991 m., sulaukė didžiulio susidomėjimo ne tik JAV, bet ir kitose šalyse: ji išversta į 23 kalbas ir išleista 34-iose šalyse. Su pačia autore Diana Gabaldon progą susipažinti turėjo ir Lietuvos skaitytojai, kuomet ji lankėsi Vilniaus knygų mugėje. Susitikimas sulaukė didelio „Svetimšalės“ gerbėjų dėmesio, o jų būrys  ir toliau gausėja. Tarp jų – ir žinomos Lietuvos moterys. Psichologė Edita Čekuolienė ir aktorė Gabija Ryškuvienė, teigia, kad romanas taip intriguoja, jog tampa sunku nuo jo atsitraukti. Tam pritaria ir aktorė Nijolė Narmontaitė. „Skaitydama „Svetimšalės“ serijos romanus, nuolat lyginau du pasaulius, du gyvenimus, du vyrus. Vienas gyvenimas – sotus, patogus, be nuolatinio streso ir įtampos. Jo ašis – vyras Frenkas – mylintis, gerbiamas, teisingas, tačiau nuobodokas ir labiausiai besidomintis savimi. Kitas gyvenimas – pilnas pavojų, stingdančios įtampos, keistų tradicijų, tačiau jame yra Džeimis, su kuriuo klostosi nepaprastai intriguojantys ir aistringi santykiai. Skaitydama romanus, taip įsitraukiau ir įtikėjau ta istorija, kad tapo visai nesvarbu – fantazija tai ar realybė“, – teigia N. Narmontaitė. „Svetimšalės“ įvykiai klostosi XX-o amžiaus Anglijoje ir XVIII-o amžiaus Škotijoje. Pagrindinė knygos herojė Klerė, su vyru viešėdama Škotijoje netyčia žengia per suskilusį akmenį paslaptingame akmenų rate ir patenka į XVIII amžių, kur sutinka ir įsimyli škotą Džeimį. XX-ame amžiuje lieka Klerės vyras, šeima ir įprastas, patogumų kupinas gyvenimas.

Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/614406/d-gabaldon-bestseleris-svetimsale-taps-televizijos-serialu

Knygų skaitymo įtaka mūsų sveikatai

http://www.youtube.com/watch?v=GDhNaOD0RV8

Kaip sudominti vaiką knyga?

AR VISAS VANDUO NAUDINGAS?

Suaugusio žmogaus organizme yra 68-70 proc. vandens, iš jo kraujyje - 90 proc., raumenyse - 75 proc., kauluose - 28 proc. Maždaug tiek pat – apie 75 proc. – vandens užima Žemės paviršiaus, ir tik 3 proc. iš šios masės yra gėlas vanduo. Pastarasis ir yra gyvybiškai svarbiausias gėrimas. Ypatingą vietą gėlo vandens resursuose užima tirpsmo vanduo. Pasaulio vietovėse, kur žmonės vartoja šį vandenį, gyvenimo trukmė viršija dvidešimt ir daugiau metų nei įprasta. Natūraliosios medicinos atstovai neabejoja, kad ilgaamžiškumo priežastis slypi ledo tirpsmo vandenyje.

Tirpsmo vandens privalumas slypi jo struktūroje. Tirpdamas ledas išsivalo nuo cheminių priemaišų, o svarbiausia – pakinta jo molekulių struktūra. Įvykus faziniam vanduo–ledas–vanduo virsmui, vanduo įgyja organizmą teigiamai veikiančių savybių. Tirpsmo vandenyje išlieka visos ledo savybės, nes atitirpinant išsaugomi taisyklingą ledo struktūrą suformuojantys vandeniliniai ryšiai. Todėl tirpsmo vandens kristalų naudingosios savybės išlieka tokios pat kaip ir ledo. Tirpsmo vanduo, kurio fiziologiniai parametrai yra artimi mūsų organizmo vidinės terpės parametrams, lengvai įsisavinamas, organizmui nereikia eikvoti energijos vandens struktūros pakeitimui. Todėl greičiau vyksta cheminės reakcijos, suaktyvinami druskų mainai. Ne veltui nuo seno buvo tikima, kad tirpsmo vanduo atnaujina organizmą.

Plika akimi vandens kokybės įvertinti neįmanoma. Nebent vanduo būtų drumzlinas ar nešvarus. Tačiau iš skirtingų šaltinių gaunamo geriamojo vandens savybės tikrai skiriasi. Kuo, klausiame gydytojos natūropatės Aivos Vaivarienės?

Vertinant chemine prasme, teoriškai – H₂O yra H₂O. Tačiau, jeigu žmogus gyvena vadovaudamasis natūralios, sveikos gyvensenos principais, yra jautresnis aplinkai, jo skonio receptoriai yra labiau išlavinti, jo racionas vegetariškas arba veganiškas, toks žmogus tikrai jaučia vandens skonio skirtumus. Ne kartą yra tekę išgirsti: „Man vanduo iš čiaupo – neskanus“. Reiškia, skirtumą jaučiame. Ir tai ne vien dėl vandenyje esančių priemaišų, o dėl vandens struktūros. Tarkime, net trinkdami plaukus, iškart pajuntame, vanduo yra kietas ar minkštas. Lietaus, ežero vandens kitoniškumą galima atskirti net čiuopiant ar uodžiant. Todėl nesunkiai galime įvertinti ir geriamojo vandens skonį.

Tarkime, kad ir toks pavyzdys: pomidorai. Pramoniniu būdu užauginti akivaizdžiai skiriasi nuo močiutės pomidorų, užderėjusių darže. Skiriasi ir jų kvapas, ir skonis, ir tekstūra. Taigi, teoriškai skirtumo nėra, bet praktiškai – mes jį jaučiame. Reiškia, jeigu skirtumą jaučiame, jis – egzistuoja.

Galime daryti išvadą: jeigu liežuvis atskiria skirtumus, vadinasi ir kūnas juos jaučia?

Natūropatės žodžiais, liežuvis yra vienas pagrindinių mūsų pojūčių organų. Jis leidžia atskirti valgomą nuo nevalgomo, kokybišką nuo nekokybiško. Tai natūrali gamtos mums duota laboratorija, kuria mes galime pasitikėti. Liežuvis atsirenka, o kūnas įvertina.

Suprantama, kad skysčiai, kuriuos mes geriame, ir vanduo yra skirtingi dalykai. Kaip tai veikia organizmą?

„Žmonių, geriančių gryną vandenį vietoje kitų skysčių – arbatos, kavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, limonadų – savijauta ir net sveikata išties labai skiriasi. Tą patvirtina ir mano pacientai.

Šiandien yra aktualiausia tai, kad žmonės apskritai beveik ignoruoja vandenį. Geria jo tik tiek, kiek reikia užsigerti vaistams“, – apgailestauja gydytoja.

Reikia žinoti, kad iš tų skysčių, kuriuos geriame, organizmas turi pasigaminti vandenį. Mūsų ląstelėse nėra nei kompoto, nei arbatos, nei kavos. Joms reikia gryno vandens, mūsų ląstelė minta vandeniu.

Gydtoja A. Vaivarienė perspėja, kad vietoje vandens gerdami kitus skysčius mes labai apkrauname savo organizmą, eikvojame didžiules energijos sąnaudas. Todėl iš principo yra labai svarbu gerti vandenį. O jeigu ir jo struktūra yra natūrali gamtinė, tuo geriau. Neveltui senuose liaudies padavimuose ar pasakose minimas stebuklingas šaltinio ar šulinio vanduo, kurio stebuklingas gydomąsias savybes patyrė sunkiausi ligoniai.

Kiek vandens reikia per parą?
Mitybos specialistai rekomenduoja išgerti per parą šešias stiklines gryno vandens: vandens molekulės yra laisvos, su nieko nesusijungusios. Todėl vanduo yra labai svarbus norint išplauti iš organizmo tarpinius medžiagų skilimo produktus. Kitas patarimas: per dieną išgerti po 33 ml vandens kiekvienam kūno svorio kilogramui: jeigu sveriate 60 kg, reiškia jums reikia išgerti maždaug du litrus vandens.

Kokį vandenį gerti?

Viena aišku – reikia gerti kokybišką vandenį. Geriamojo vandens kokybė turi labai svarbią įtaką sveikatai ir energingumui. Kuo kokybiškesnis vanduo, tuo daugiau energijos organizmas įgauna ir mažiau iššvaisto įsisavinant prastą vandenį ir valant žalingus jo priedus. Nepatartina piktnaudžiauti mineraliniu vandeniu dėl jame esančių druskų: taip organizmas apkraunamas nuolatiniu poreikiu šalinti jų perteklių.

Mūsų šalies rinkoje gausus mineralinio vandens pasirinkimas, tačiau nuolatiniam vartojimui vertėtų rinktis kaip įmanoma silpnesnės mineralizacijos vandenį. Toks yra Lietuvoje gaminamas UAB Research and Production Company „Melt Water“ geriamasis stalo vanduo „Melt Water Original“.

Vandens gamybos technologija pagrįsta natūraliais gamtos procesais

Šio vandens unikalumas slypi jo gamybos procese. Tai tirpsmo vanduo, kurio gamyba paremta natūraliu ledynų formavimosi ir tirpsmo procesu. Pirmajame etape vanduo yra užšaldomas ir suformuojamas pirminis plonojo ledo sluoksnis. Šis ledo sluoksnis turi „sunkiojo vandens“ požymių ir yra gan žalingas. Todėl jis pašalinamas specialia technologija. Antrajame etape suformuojama ledo šerdis. Jos formavimosi metu vyksta du procesai: šąlančio vandens molekulės išstumia visus nešvarumus į vandens sferą, esančią ledo kubelio viduje. Tuomet pašalinamas užterštasis vanduo. Vanduo, išgaunamas iš ledo šerdies, yra pats naudingiausias, nes jis idealiai švarus ir teisingos struktūros.

Kuo ypatingas tirpsmo vanduo?

„Melt Water Original“ išsiskiria savo sudėtimi ir struktūra – jame yra tik reikalingas mineralų ir mikroelementų keikis. Todėl jį galima vartoti kasdien. Dėl savo idealaus tyrumo ir unikalios struktūros, reguliariai vartojant šį vandenį, organizmas bus aprūpintas visomis būtiniausiomis medžiagomis, į jį nepateks jokios sunkiai įsisavinamos druskos bei mineralai. Viso to dėka, organizmo medžiagų apykaita pagerėja, išlaikomas energijos balansas, o druskų perteklius ir kitos žalingos medžiagos yra pašalinamos iš organizmo.

Kokybę patvirtino Vilniaus universitete atlikti tyrimai

Išsamūs šio vandens tyrimai buvo atlikti Vilniaus universiteto Biochemijos institute. Tyrėjų pateiktose išvadose skelbiama, kad vanduo turi teigiamą įtaką sveikatai – tinka sumažinto natrio ir kalio dietai, organizmo detoksikacijai nuo kenksmingų junginių, jo vartojimas leidžia išvengti daugelio ligų ir sutrikimų (padidėjusio kraujo spaudimo, odos išbėrimų, vėžio, hormoninių sutrikimų, dantų emalio erozijos ir kt.). Šio vandens išskirtinumas papildomai pasireiškia tuo, kad jis yra tiek silpnos mineralizacijos, tiek  silpnai šarminio pH. Visos šios savybės leidžia teigti, kad tai yra unikalus, naudingas sveikatai maisto produktas, kokio rinkoje iki šiol nebuvo.

Šaltinis http://gyvensena.sveikas.lt/lt/sveikas_maistas/ar_visas_vanduo_naudingas/

Natūralus maistas grąžina "užmuštus" skonio receptorius

Prieš keletą metų bene visas gyvenimo sritis užvaldžius ekologiškoms idėjoms, netruko atsirasti kritikų, privertusių suabejoti ekologiškų produktų nauda sveikatai. Pasak sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, pasaulyje vis stiprėjantis ekologiškas ir natūralesnio maisto judėjimas sveikintinas, kadangi daro teigiamą įtaką žmogaus sveikatai, tačiau kai kurie apie ekologiškus produktus vis dar kuriami mitai neretai sukelia juoką. „Ne veltui taip dažnai akcentuojame gyvenimo trukmę – visi nori gyventi kuo ilgiau, bet yra skirtumas tarp gyvenimo ligotam ir gyvenimo energingam bei sveikam. Džiugu, kad daugėja besirūpinančių savo sveikata, užsiimančių įvairia aktyvia veikla, pavyzdžiui, šiaurietišku ėjimu, tad su sveikos gyvensenos kultu kyla natūralus poreikis rinktis kitokį, sveikesnį, maistą“, – sako V. Kurpienė. Pasak mitybos specialistės, dar prieš keletą metų prekybos centre įsigyti ekologiškų ar natūralių produktų buvo beveik neįmanoma – tekdavo ieškoti specializuotų parduotuvių, o ekologiški patiekalai kavinėse ar restoranuose buvo naujiena bei prabanga. „Ekologiškų produktų poreikis didėja, todėl parduotuvės prisitaiko prie pirkėjų lūkesčių. Šiandien didžiuosiuose prekybos centruose galima nusipirkti sveikesnių produktų: pilno grūdo bemielės duonos, pilno grūdo makaronų, plečiasi daržovių skyriai, atsiranda ir plečiasi ekologiniai skyreliai, dažnai įrengti ir specialūs ūkininkų „turgeliai“, – sako mitybos specialistė. Vis dėlto neretai diskusijos ekologijos temomis nukrypsta netinkama linkme – susiduriama su priešiškos informacijos gausa ir apie ekologiškų produktų vertę sklandančiais mitais, jų naudą ir tokių produktų sertifikavimo sistemą. Kelis tokius mitus paprašėme išsklaidyti arba patvirtinti sveikos mitybos specialistės V. Kurpienės. Ekologiškas maistas – neskanus „Jei žmogus įpratęs valgyti skonio stiprikliais ir kitais intensyviai veikiančiais priedais praturtintą maistą, pamažu slopsta skonio receptoriai. Kuo toliau, tuo labiau organizmas reikalauja intensyvesnių skonių, todėl, paragavus natūralaus maisto, jis gali pasirodyti mažiau skanus“, – sako V. Kurpienė. Pasak jos, bent mėnesį ištvėrus ir valgius maistą be dažiklių, skonio stipriklių ir kitų sintetinių priedų, skonio receptoriai atsistato ir maisto skonis atrodo kitoks – turtingesnis skoniu, jaučiami įvairūs jo poskoniai. „Ekologiška“ ir „natūralu“ reiškia tą patį Ekologinė gamyba turi griežtai laikytis ekologinio žemės ūkio taisyklių. O atitikimą taisyklėms sertifikuoja trečia, nepriklausoma nei nuo gamintojo, nei nuo vartotojo, šalis. Produkto etiketėje reikėtų ieškoti lietuviškų ekologiškų produktų sertifikavimo ženklo. Naudodamas ženklą, gamintojas garantuoja, kad jo pagamintas produktas yra tikrai ekologiškas, nepalikdamas vartotojui abejonių. „Žodžiu „natūralus“ dažnai žaidžiama, norint pritraukti kuo daugiau pirkėjų, tačiau nereikėtų iškart nuvertinti tokiu žodžiu pažymėtų prekių. Sertifikavimas yra nepigus, todėl kai kurie ūkininkai, nors ir laikosi visų ekologiško ūkio taisyklių, savo produktų nesertifikuoja ir tenkinasi produkto įvardijimu „natūralus“. Ne visada toks gaminys yra blogas – lengviausia, jei pažįstate pardavėją, o ilgainiui atsirenkama ir pagal skonį“, – tikina specialistė. Ekologiškas maistas padeda sulieknėti „Idėja, kad ekologiško maisto galima valgyti bet kiek ir jis nekenks figūrai – turbūt kiekvienos moters svajonė, – juokiasi V. Kurpienė. – Ekologiškas maistas sulieknėti ar pasiekti geresnių rezultatų sporte padės tik tada, kai jis, kaip ir kitas maistas, bus vartojamas pagal režimą, jam skiriama laiko, bus pakankamai miegama, suvartojama pakankamai skysčių ir daromi kiti svarbūs dalykai“. Pasak specialistės, vartojant ekologiškus produktus, greičiau ateina sotumo jausmas, tad valgant nedideliais kiekiais, nesinori į skrandį dėti bet ką.

Daugiau: http://www.sveikata.lt/straipsnis/mitybos-specialiste-naturalus-maistas-grazina-uzmustus-skonio-receptorius-2458?category=16?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt

"Nebijok kalbėti": Bendravimas - pirmas vaistas nuo visų problemų

Antoine de Saint-Exupery mintys

Apie meilę ir bičiulystę

Yra tik viena tikra vertybė – tai žmogaus ryšys su žmogumi. Žemė žmonių planeta

Vaikai turi būti labai atlaidūs suaugusiems. Mažasis princas

Jei išsižadi vienos moters, išsižadi meilės. Citadelė

Mylėti – tai nereiškia žiūrėti vienas į kitą, tai reiškia žiūrėti kartu viena kryptimi. Žemė žmonių planeta

Tu atsakai visiems laikams už kurį prisijaukinai. Mažasis princas

Tikroji meilė prasideda ten, kur tu nieko nesitiki gauti mainais. Citadelė

Meilė turi remtis auka. Karo lakūnas

Pagarba žmogui – tai pagarba jo taurumui. Citadelė

Gauti – tai pirmiausia dovanoti save patį. Citadelė

Meilė pirmiausia yra maldos pratybos, o malda – tylos pratybos. Citadelė

Ištikimybė – tai būti ištikimam pačiam sau. Citadelė

Meilė tėra dievų pažinimas. Citadelė

Juk senų draugų nepasigaminsi. Žemė žmonių planeta

Būti žmogum – tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam. Žemė žmonių planeta

Tikroji meilė niekada neišsieikvoja. Citadelė

Meilė visai ne lobis, o abipusiai įsipareigojimai. Citadelė

Žavėjimasis ruošia meilę, o pavydas – panieką. Citadelė

Žmogaus širdies gelmės neišmatuojamos. Karo lakūnas

Progų mylėti nestinga. Citadelė

Mylėti – tai apmąstyti. Citadelė

Neapykanta neprideda spartos bėgančiam lenktynėse. Žemė žmonių planeta

Mums reikia tiestis lieptu tamsioje naktyje.Žemė įmonių planeta

Ir jeigu aš ištraukiau tave iš jūros bangų, dėl to tik dar stipriau tave mylėsiu, nes būsiu atsakingas už tavo gyvenimą. Citadelė

Nėra gardesnės duonos už tą, kuria daliniesi su kitais. Karo lakūnas

Orumas neleidžia asmenybei priklausyti nuo kieno nors dosnumo. Karo lakūnas

Bet akys yra aklos. Reikia ieškoti širdimi. Mažasis princas

Bičiulis pirmiausia tasai, kuris niekada neteisia. Citadelė

Draugystę aš atpažįstu iš to, kad ji negali būti apvilta, o tikrą meilę – iš to, kad jai negali būti padaryta žalos. Citadelė

Kur kas sunkiau įvertinti negu kitą. Mažasis princas

Vienintelė vertinga pagarba -tai priešo pagarba. Citadelė

Protas vertas tiek, kiek tarnauja meilei. Karo lakūnas

Dažnai šypsena yra pagrindinis dalykas. Laiškas įkaitui

Tikras malonumas yra malonumas būti svečiu. Laiškas įkaitui

Tiesą pasakius, galbūt visai nėra svarbesnė meilė tos žmonos, kuri laukia grįžtančio vyro. Ne taip jau svarbu ranka, mojuojanti prieš išvykimą. Bet tai ženklas kažin ko svarbaus.Citadelė

Kai leidiesi prisijaukinamas, gali tekti ir trupučiuką paverkti. Mažasis princas

Tu sutiksi gana daug teisėjų pasaulyje. Jei trokšti iš savęs išugdyti kitą ir užsigrūdinti, palik šį darbą savo priešams. Draugas yra tam, kad tave priimtų. Citadelė

Meilės geismas – tai meilė, nes nesugebėtum geisti to, kas dar nesuvokta. Citadelė

Tu apverki meilę – vadinasi, gimė meilė. Citadelė

Meilė, kuri lenda į akis, – vulgari meilė. Citadelė

Tasai, kuris skaito meilės laišką, jaučiasi patenkintas, nesvarbu, kokiu rašalu ir ant kokio popieriaus jis parašytas. Citadelė

Tavo turtas – tai gręžti šulinius, sulaukti poilsio dienos, iškasti deimantą ir laimėti meilę.Citadelė

Aš myliu tik tą, kurio mirtis pervertų man širdį. Citadelė

Mylimoji kankinasi toli nuo tavęs, ir, jei tu ją myli, nesvarbu, kad ir kur būtum, esi užvaldytas jos kančios. Citadelė

Kiekvienas atsako už visus. Karo lakūnas

Jei tavo meilė niekina meilės ženklus prisidengdama tuo, kad siekia esmės, ji tėra žodžiai.Citadelė

Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi. Mažasis princas

Jei tavo meilė neturi vilties susilaukti atsako, privalai ją nutildyti. Citadelė

Mano meilė jai bus erelis galingais sparnais. Ir jinai ras visai ne mane, o per mane – slėnius, kalnus, žvaigždes, dievus. Citadelė

Tu nežinojai, ką daryti su rože. Išmainei ją į mano šypseną… ir tave nušvietė karaliaus šypsena, ir tu sugrįžti į savo namus. Citadelė

Meluoja įsimylėjėlis, kuris tau tvirtina, kad dieną naktį jame gyvena mylimosios atvaizdas. Citadelė
http://mintys.lt/mintys/antoine-de-saint-exupery-minciu-rinktine

Šiek tiek apie teatrą...

Teatras

Viena pirmųjų kylančių asociacijų – tam tikra vieta, žmonių susibūrimas. Tačiau viskas yra daug sudėtingiau. Teatro istorija siekia Antikos laikus. Tai yra kultūros dalis, o kultūra kuria žmogų. Kaip teatras kūrėsi ir nuo ko prasidėjo? Šaknys Graikijoje Teatras kūrėsi dar pirmykštėje erdvėje: piešiniai ant uolų, žmonių leidžiami garsai, judesiai. Visa tai buvo dailės, muzikos ir šokio pradžia, o kartu visa tai telpa į vieną žodį – teatras. Tai visų meno rūšių kombinacija. Žodis teatras kilo iš graikiškojo „theatron“, kuris reiškė „žiūrėti“. Filosofas Vydūnas manė, jog teatrą reikia pavadinti „regėjimu“, mat regėti – suprasti daugiau, aprėpti. Nenuostabu, kad teatras stipriai susijęs su Graikija. Čia prasidėjo visa jo istorija. Čia jis užgimė. Dramai reikia asmenybės Drama, tragedija bei komedija glaudžiai susiję su teatro atsiradimu Graikijoje. Drama, kaip savarankiškas meniškas kūrinys, atsirado Graikijoje. Graikų mąstytojas Aristotelis manė, jog drama turi būti užrašyta pjesės pavidalu. Tai glaudžiai siejosi su literatūra: iš pradžių viskas atsiranda popieriuje, tuomet aktoriaus meistriškumu yra perduodama žiūrovui. Teatras negalėjo egzistuoti be dramos, aktoriaus ir žiūrovo. Jei nebūtų ko vaidinti, nebūtų aktoriaus ir žiūrovo. Tai trys dalykai, išskiriantys teatrą iš kitų meno rūšių. Kai yra drama, yra ir konfliktas – pamatas teatro atsiradimui, įsigalėjimui. Visais laikais aktoriui buvo svarbu spręsti ir gilintis į kokią nors problemą. Be šito teatras būtų kitoks, jame visuomet ko nors trūktų. Todėl svarbiausia aktoriaus ir spektaklio funkcija – šokiruoti, nepalikti abejingų. 

Teatras Graikijoje Pirmasis graikų teatras buvo įrengtas Atėnuose ir stovėjo po atviru dangumi. Jo centre buvo apvali aikštelė, viduryje jos – aukuras dievui Dionizui. Aikštelė buvo vadinama orchestra; aktoriams persirengti ir drabužiams laikyti šalia stovėdavo suręsta būdelė – skėnė, o žiūrovai sėdėdavo ant greta esančio šlaito. Pasirodymo metu orchestroje vaidindavo vienas ar du aktoriai, dainuodavo choras, kurį sudarė 12 narių. Vėliau, Sofokliui įvedus trečią aktorių ir sumažinus choro partijas, narių skaičius padidėjo iki 15-os. Teatro reikšmė žmogui Už tai, kad teatruose vyksta vaidinimai, turime būti dėkingi keturiems žymiausiems antikos dramaturgams: Sofokliui, Eusipidui, Aristofanui bei Aischilui. Šios asmenybės savo dramomis išgarsėjo visame pasaulyje. Teatro funkcija iki šių laikų išliko svarbi ir reikalinga – teatras leidžia pasikeisti socialiniais sluoksniais, teikia malonumą. Tai visais laikais buvo savotiška pramoga, bet iš tikrųjų atspindėjo to meto tikrovę ir įvykius visuomenėje. Žmogus visais laikais ėjo į teatrą ieškodamas sukrėtimo, norėdamas išgyventi emocijas, kurios pakeistų jo požiūrį ir mąstymą. 

Ką Jūs galvojate apie teatrą? Ar dažnai ten lankotės? O gal neseniai matėte spektaklį, kuris paliko Jums neišdildomą įspūdį? Pasidalinkite savo mintimis apie teatrą...

Bijau tuoktis, nes bijau skirtis

Kaip rodo tyrimai, tuose geografiniuose regionuose, kuriuose labai daug skyrybų, palaipsniui mažėja ir besituokiančių porų skaičius. Maža to, daugėja tokių porų, kurios augina mažamečius vaikus, bet taip ir nesiryžta susituokti. Tyrėjų teigimu, taip yra todėl, kad kartu gyvenančios, nesusituokusios poros, matydamos, kaip lengvai santuokos išyra, pradeda bijoti, jog santuoka ne įtvirtins jų santykius, o priartins išsiskyrimą. Todėl, jei tokia pora dar patiria ir sunkumų santykiuose, vedybų klausimą atideda neribotam laikui.

M. R. Waller, E. Peters, The risk of divorce as a barrier to marriage among parents of young children, Social Science Reasearch, Vol. 37, Issue 4, p. 1188–1199, 2008.

http://www.asirpsichologija.lt

Beatos Nicholson gyvenimo taisyklės

Užsirašyk savo gyvenimą. Nuo pat mažens man visuomet kirbėjo noras rašyti. Nesu nei gera minčių dėstytoja, nei galiu pasigirti turtingu žodynu ir netikiu posakiu, kad kiekviename iš mūsų yra knyga. Galbūt kiekviename yra knyga, bet ne visiems ta knyga būtų įdomi, jei kalbėtume terminais, kad dabar kažkas tą knygą jums išspausdintų ir išplatintų... Bet ne tai svarbiausia. Aš visiems sakau: rašyk, kad nepamirštum to nuostabaus gyvenimo ir tų pamokų, kurias išmokstame, taigi, užrašyk nors ir vieną sakinį dienoraštyje, tinklaraštyje ar užrašų knygutėje, pažymėk, kas patiko, ką veiksi. Kada nors tai bus puikiausias skaitalas arba geriausia terapija momentu, kai nežinai, ko griebtis.

Pirma mintis paprastai būna teisinga. Nes tai dažniausiai intuicija, paskui, kai pradedi gilintis į reikalą, ateina protas ir pradeda triukšmauti, siūlo visokiausių kitokių išeičių ir elgesio modelių, kurie ne visuomet yra tokie teisingi kaip pirma mintis. Tą galėčiau pasakyti netgi apie, pavyzdžiui, kelionės maršrutą, tarkim, pagalvojate, kad geriau į tašką B važiuoti keliu C, bet tada protas sako: oi, kelias C netinkamas, duobėtas... ir pasirenkate naujai išasfaltuotą kelią H. Važiuojate keliu H, o ten didžiausia spūstis, būtumėte važiavę keliu C, būtumėte jau seniai atvykę... Aš savo gyvenime pastebėjau, kad paprastai pirma mintis būna tikrai teisinga, tik svarbiausia ją laiku pagauti, užčiuopti ir išgirsti.

Pagulėk vonioje arba ant grindų, kai nežinai, ko griebtis. Tiesa, kur pagulėti, ar vonioje, ar ant grindų, renkuosi priklausomai nuo metų laiko ir situacijos nepakeliamumo. Vonia paprastai padeda šiaip vakare atsipalaiduoti, o pagulėjimas ant grindų – kai apima kažkoks nepaaiškinamas noras sulįsti į žemę ar nežinai, kur padėti nuobodulį, arba iš viso sunku įvardyti situaciją. Aišku, šie triukai lengviausiai pritaikomi namuose. Prekybos centre, gatvėje ar darbovietėje pritaikyti juos sunkiau ir pavojingiau, bet tokiu atveju gali padėti vertikalus „atsigulimas“ – prisilietimas prie sienos.

Išsiplauk grindis. Galbūt netgi „antra serija“ pagulėjimo ant žemės yra visokie buities darbai, tai gali būti grybavimas, uogavimas, daržų ravėjimas, mezgimas, pasivaikščiojimas ar bet kokia kitokia fizinė veikla, kai dirba rankos, pirštai, kojos, o galva ilsisi. Bet aš apsistojau ties „išsiplauk grindis“, nes bent jau, kaip sako mano patirtis, išsiplovus grindis bendras mikroklimatas vietoje, kur išplautos grindys, iš karto pagerėja. Net neabejoju, kad bendradarbiai džiugiai sutiks tokią jūsų taikomą taisyklę prieš svarbius posėdžius.

Jei nori sakyti komplimentą – sakyk. Sakyk jų daugiau ir nesitvardyk. Aš, tiesą sakant, labai dažnai gaunu impulsą pagirti ką nors, bet kartais sutramdau save, kad kiti nepagalvotų, jog esu prietranka. Man visada norisi pagirti gražias moteris, gražias sukneles, puikius patarimus, kuriuos duoda draugai, gražius laiškus ir gerą vaikų elgesį. Ne visada spėju, kartais susilaikau ir šiaip, man rodos, kad mes, lietuviai, užauginti „būti mažesniam už aguonos grūdą“ dvasia, todėl nesižarstome komplimentais dėl įvairių priežasčių, bet manau, kad, aišku, nereikėtų suokti nesąmonių, bandyti kažkaip įsiteigti ir sakyti niekų, bet jei tikrai norisi pagirti, nesidroviu ir giriu, o ne užspaudžiu savyje tą norą ir visiems siūlau daryti taip pat.

Atsiprašyk. Kaltas ar nekaltas, atsiprašymas yra aukščiausias išsilaisvinimas ir aš visuomet stengiuosi atsiprašyti savo artimųjų, jei manau, kad juos įskaudinau ar šiaip kažkaip neapdairiai pasielgiau, o gal ir net ne mano kaltė. Atsiprašymas, kaip koks tvarstis žaizdai, iš karto pagydo. Manau, tie, kurie atsiprašo ir ilgai nenešioja pykčio, yra laimingesni.

Nekvaršink galvos dėl kitų nuomonės. Visiems geras nebūsi ir negali visiems vienodai patikti ir įtikti. Aišku, lengva pasakyti – sunku padaryti, bet aš stengiuosi laikytis šios taisyklės ir sau nuolat primenu, kad visi žmonės skirtingi, o įvairovė yra gerovė, taigi, kuo įvairesnių yra žmonių, tuo įdomesnis mūsų visų gyvenimas ir visiems vienodai patikti ir įtikti neįmanoma.

Klausinėk. Klausinėk žmonių apie jų gyvenimą, visiems mums patinka kalbėti apie save, klausinėk kitų, ką jie mano apie vieną ar kitą tau rūpimą dalyką, galbūt išgirsi tai, ko negirdėjai, ir gausi naujų minčių bei impulsų. Kalbėkis ir klausinėk, bet galiausiai nuspręsk taip, kaip jauti...

Šaltinis: http://www.manoego.lt/beatos-nicholson-gyvenimo-taisykles