Šiek tiek apie teatrą...

Teatras

Viena pirmųjų kylančių asociacijų – tam tikra vieta, žmonių susibūrimas. Tačiau viskas yra daug sudėtingiau. Teatro istorija siekia Antikos laikus. Tai yra kultūros dalis, o kultūra kuria žmogų. Kaip teatras kūrėsi ir nuo ko prasidėjo? Šaknys Graikijoje Teatras kūrėsi dar pirmykštėje erdvėje: piešiniai ant uolų, žmonių leidžiami garsai, judesiai. Visa tai buvo dailės, muzikos ir šokio pradžia, o kartu visa tai telpa į vieną žodį – teatras. Tai visų meno rūšių kombinacija. Žodis teatras kilo iš graikiškojo „theatron“, kuris reiškė „žiūrėti“. Filosofas Vydūnas manė, jog teatrą reikia pavadinti „regėjimu“, mat regėti – suprasti daugiau, aprėpti. Nenuostabu, kad teatras stipriai susijęs su Graikija. Čia prasidėjo visa jo istorija. Čia jis užgimė. Dramai reikia asmenybės Drama, tragedija bei komedija glaudžiai susiję su teatro atsiradimu Graikijoje. Drama, kaip savarankiškas meniškas kūrinys, atsirado Graikijoje. Graikų mąstytojas Aristotelis manė, jog drama turi būti užrašyta pjesės pavidalu. Tai glaudžiai siejosi su literatūra: iš pradžių viskas atsiranda popieriuje, tuomet aktoriaus meistriškumu yra perduodama žiūrovui. Teatras negalėjo egzistuoti be dramos, aktoriaus ir žiūrovo. Jei nebūtų ko vaidinti, nebūtų aktoriaus ir žiūrovo. Tai trys dalykai, išskiriantys teatrą iš kitų meno rūšių. Kai yra drama, yra ir konfliktas – pamatas teatro atsiradimui, įsigalėjimui. Visais laikais aktoriui buvo svarbu spręsti ir gilintis į kokią nors problemą. Be šito teatras būtų kitoks, jame visuomet ko nors trūktų. Todėl svarbiausia aktoriaus ir spektaklio funkcija – šokiruoti, nepalikti abejingų. 

Teatras Graikijoje Pirmasis graikų teatras buvo įrengtas Atėnuose ir stovėjo po atviru dangumi. Jo centre buvo apvali aikštelė, viduryje jos – aukuras dievui Dionizui. Aikštelė buvo vadinama orchestra; aktoriams persirengti ir drabužiams laikyti šalia stovėdavo suręsta būdelė – skėnė, o žiūrovai sėdėdavo ant greta esančio šlaito. Pasirodymo metu orchestroje vaidindavo vienas ar du aktoriai, dainuodavo choras, kurį sudarė 12 narių. Vėliau, Sofokliui įvedus trečią aktorių ir sumažinus choro partijas, narių skaičius padidėjo iki 15-os. Teatro reikšmė žmogui Už tai, kad teatruose vyksta vaidinimai, turime būti dėkingi keturiems žymiausiems antikos dramaturgams: Sofokliui, Eusipidui, Aristofanui bei Aischilui. Šios asmenybės savo dramomis išgarsėjo visame pasaulyje. Teatro funkcija iki šių laikų išliko svarbi ir reikalinga – teatras leidžia pasikeisti socialiniais sluoksniais, teikia malonumą. Tai visais laikais buvo savotiška pramoga, bet iš tikrųjų atspindėjo to meto tikrovę ir įvykius visuomenėje. Žmogus visais laikais ėjo į teatrą ieškodamas sukrėtimo, norėdamas išgyventi emocijas, kurios pakeistų jo požiūrį ir mąstymą. 

Ką Jūs galvojate apie teatrą? Ar dažnai ten lankotės? O gal neseniai matėte spektaklį, kuris paliko Jums neišdildomą įspūdį? Pasidalinkite savo mintimis apie teatrą...