Adventas - susikaupimo metas

Niūrus ir drėgnas lapkritis užleidžia vietą gruodžiui. Mėnesiui, kai laukiama pabalančios žemės. Tačiau gruodis pasikeitimų atneša ne tik į gamtą, bet ir sielą. Mat tai – Advento mėnuo.

Jo ramybė ir susikaupimas veda į didžiausią krikščionių šventę – šventas Kalėdas.

Adventas reiškia atėjimą. Tai krikščionių liturginių metų laikotarpis, kurio apytikrė pradžia – Šv. Andriejaus diena. Jis prasideda nuo šiai dienai artimiausio sekmadienio. Trukmė – apie 4 savaitės. Adventas visada baigiasi gruodžio 25 dieną, per Kalėdas.

Šiuo laiku pagausėja įvairių draudimų, apribojančių ne tik ūkinę žmogaus veiklą, bet ir – dvasinį gyvenimą. Atsisakoma linksmų pramogų.

Su tuo siejasi ir daugybė draudimų. Sakyta, kad per Adventą negalima kirsti miško. J.Ruzgytė rašė, kad per Adventą kirstos malkos labai smarkiai dega ir kartais per kaminą išėjusi liepsna padega sodybą. Jeigu karstas padaromas iš per Adventą kirsto medžio lentų, tai rytą tokio karsto lentas galima rasti išmėtytas po kapines.

Šiuo laikotarpiu medžių negalima kirsti ir dėl to, kad ateinančią vasarą miškas pradeda prastai augti, medžiai pasidaro gumbuoti.

Tamsusis prieškalėdinis laikotarpis – tai ir žmonių fizinio bei dvasinio apsivalymo, stebuklingos ramybės ir taikos metas, kai nevalia nieko skriausti. Tai sietina su senųjų lietuvių tikėjimu, jog po mirties žmogaus vėlė gyvena gyvuliukuose ir žvėreliuose, tai tam tikra inkarnacija.

Adventas - ne tik ramybės, bet ir paslaptingas, mistiškas laikas, kai ano pasaulio dvasios bando kištis į žmonių gyvenimą.

Svarbios ir Adventinio laikotarpio simbolio – žvakių reikšmės. Dažnuose namuose žvakės puošiamos adventiniais vainikais. 

Šaltinis: http://www.dzukuzinios.lt/arteja-adventas-–-susitaikymo-ir-susikaupimo-metas

SENŲJŲ AMATŲ DIRBTUVĖS

Vilniaus dailiųjų amatų asociacija siūlo edukacinius užsiėmimus ir mokymus SENŲJŲ AMATŲ DIRBTUVĖSE  adresu Savičiaus g. 10, Vilnius.

Vilniaus dailiųjų amatų asociacija siūlo platų paskaitų, ekskursijų, edukacinių užsiėmimų ir mokymų pasirinkimą suaugusiems, moksleiviams, vaikams, jaunimui bei svečiams iš užsienio.

Paskaitų metu siūloma susipažinti su „Vilniaus Radviliada“ arba prisiliesti prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės maisto ir valgymo kultūros.

Ekskursijų metu bus galima susipažinti su istorine senųjų amatų dirbtuvių aplinka, veikia nuolatinės istorinių amatų ekspozicijos, lankytojams suteikiama galimybė stebėti ir dalyvauti amatininko darbo procese.

Edukaciniai užsiėmimai ir mokymai įtrauks į įvairių amatų pasaulį. Galima pasirinkti ne tik skirtingų amatų mokymus pagal pobūdį, bet ir pagal amato istorinį laikotarpį bei mokytis dirbti su senosiomis, istorinėmis priemonėmis arba taikyti šiuolaikines amato technologijas.

 Dėl paskaitų, ekskursijų, edukacinių užsiėmimų ir mokymų SENŲJŲ AMATŲ DIRBTUVĖSE  prašome kreiptis žemiau nurodytais kontaktais:

Savičiaus g. 10, LT-01127 Vilnius
Tel./faks.: +370 5 2125169

Mob. tel.: +370 613 81889 (Agnė)

El. paštas: vdaa.dirbtuves@gmail.com

  www.seniejiamatai.lt

Darbo laikas:

II-VII 11:00 - 19:00

Kauno miesto eglutės įžiebimo šventė

Lapkričio 29d. Š. 17:30
Vieta:Rotušės aikštė- Žiūrėti galeriją
Telefonas: nenurodytas
Renginio tipas: Koncertai Kaune
Svetainės nuoroda: http://kaunas.kasvyksta.lt/2014/11/07/rotuses-aiksteje-suzibes-debesu-egle/
Įėjimas nemokamas
Kauno Rotušės aikštėje, 2014 lapkričio 29 dieną, šeštadienį vyks Kalėdų eglutės įžiebimo šventė. Kaip ir pernai, taip ir šiemet, eglutę kurs menininė Jolanta Šmidtienė. Kol kas neatskleidžiama, kaip atrodys šių metų eglutė ir jos įžiebimo šventė, tačiau kaip ir kasmet, žadama nustebinti ne tik Kauno, bet ir kitų miestų gyventojus.



Kauno menininkai jau dabar nesnaudžia. Šiuo metu gaminama kalėdinė eglutė, kuri šventiniu laikotarpiu džiugins miestiečius. Šiais metais kauniečius vėl pasitiks netradicinė eglutė.



Kol kas vienetai, kurie jau pradėję ruoštis didžiosioms metų šventėms. Paprastai kalėdinis įkarštis įsisiautėja atėjus gruodžio mėnesiui. Visgi, Kauno menininkai pluša jau dabar, kad miestas turėtų nepaprasto grožio šventinę miesto eglutę. Jau tapo tradicija, jog pagrindinė Kauno eglė išsiskiria iš visų kitų miestų eglučių originalumu. Šiais metais kauniečiai taip pat liks nustebę, mat Rotušės aikštėje suspindės „Debesų“ eglė.



„Šiemet labai norėjosi, kažkuo vėl nustebinti, tad jau nuo praėjusių metų ieškojau tinkamos faktūros, kuri būtų lengva, šventiška ir derėtų lauke. Tai taip sumąsčiau sukurti debesį ir padaryti debesų eglę, kuri praplaukiančius debesis pagautų ir pakabintų taip, jog atrodytų lyg eglutė. Šiais metais bus visiškai debesų eglė. Žinoma, gyvų eglučių bus aplinkui, o čia bus toks sakralus eglutės simbolis, kuris tarsi tą mažą stebuklą žmonėms simbolizuos. Ant tos eglės sėdės dvylika angelų, kurie nuo viršaus kalbės, ką jie ten mato. Žmonės galės paliesti, turėti kontaktą, tarsi paliesti savo žvaigždę. Kol kas neatkleisiu, kaip tai bus daroma“, - LRT eteryje apie eglutės darbus pasakojo menininkė Jolanta Šmidtienė.



ŠVENTINĖJE PROGRAMOJE DALYVAUS IR KAUNIEČIUS BEI MIESTO SVEČIUS LINKSMINS:



Edgaras Lubys, Liepa Mondeikaitė, Danguolė Beinarytė, Kauno burgudiškasis choras, KTU akademinis choras "Jaunystė", Kauno A.Kačanausko muzikos mokyklos grupė "Dangiukai", Vaikų mados teatras (vadovė Deimantė Ūsienė), žibintininkas Norvydas, "Viduramžių fakyrai", kojūkininkai ir Kalėdų senelis. Šventę nušvies nuostabūs fejerverkai.



Kelis metus iš eilės Kauno eglė pripažįstama kaip gražiausia visoje Lietuvoje.



Portalas "Kas vyksta Kaune" eglutės įžiebimo šventės informaciją skelbs nuolat. Sekite naujienas!



Prieš šventę ir šventės metu Rotušės aikštėje ir aplinkinėse gatvelėse bus ribojamas lengvųjų automobilių eismas, kauniečiai kviečiami į šventę atvykti miesto viešuoju transportu.



Į Rotušės aikštę patekti galima per kelias puses, nesinaudokite tik pagrindiniu įėjimu iš Vilniaus gatvės, galite pasinaudoti Jakšto, Muziejaus, Daugirdo, Aleksoto, Muitinės gatvių praėjimais.

Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų.

Kaip padėti asmeniui, turinčiam priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų, ir kaip padėti sau, gyvenant su tokiu asmeniu?

Atsako psichologas-psichoterapeutas dr. G. Markevičius

Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų, kaip ir kitos psichologinės priklausomybės, rodo, kad šis užsiėmimas užvaldo asmenį, tampa jam svarbesnis nei visa kita gyvenime. Žmogus tarsi praranda gebėjimą laisvai rinktis, ar jam žaisti ir kiek tą tęsti. Tačiau tai - tik tariamas valios praradimas, iš tikrųjų įnikęs į tą veiklą asmuo daugiau bėga į malonesnį užsiėmimą nuo gyvenimo realybės, kuri jį slegia, ar nuo tuštumos, kuri kankina, ar nuo vidinio skausmo, kurio nenori jausti. Be to, priklausomas asmuo dažnai ir neigia tai, kas jam negerai, o kompiuteriniai žaidimai sėkmingai padeda užsimiršti ir to nematyti. Dažniausiai jau įklimpęs į priklausomybę žmogus negali padėti sau, bet gali rinktis: atsiverti ar neatsiverti kitų pagalbai. Artimieji paprastai irgi negali padėti priklausomam asmeniui, nes būna per daug įsitraukę patys į visą priklausomo elgesio sistemą. Kuo labiau artimieji siekia padėti, tuo priklausomas žmogus mažiau stengiasi pats, nes jaučia, kad atsakomybę už jį neša jie. Taigi stiprus artimųjų noras padėti labiau sutrukdo priklausomam žmogui ieškoti sprendimo. Veiksmingiausias būna kaip tik emocinis artimųjų atsitraukimas, kai jie liaujasi taip stipriai rūpintis ir leidžia žmogui pačiam patirti savo destruktyvaus elgesio pasekmes. Pvz., jei žmogui, žaidžiančiam kompiuterinius žaidimus, artimieji nuolat gamins valgį, tai leis jam ir toliau klimpti į priklausomybę. Kitu atveju, kai žmogus pats priverstas tuo pasirūpinti, tai jau padeda kuriam laikui atsitraukti nuo kompiuterio, o gaminantis sau vakarienę - daugiau susiliesti su gyvenimo realybe. Emociškai atsitraukę artimieji padės sau, jei pradės daugiau rūpintis savo gyvenimu, grįš prie pomėgių, užsiėmimų, svarbios sau veiklos, kurią jau spėjo apleisti dėl susikoncentravimo į priklausomą asmenį. Pastarajam realiai daugiau gali padėti žmonės, kurie turėjo panašių sunkumų ir yra juos išsprendę.

Tiek priklausomam žmogui, tiek artimiesiems veiksminga specialistų, psichoterapeutų pagalba, nes ji padeda pamatyti save nauju žvilgsniu ir atrasti naujas gyvenimo galimybes.

Hernan Romero & Kęstučio Vaiginio projektas „Strings and Air“ .

Hernan Romero & Kęstučio Vaiginio projektas „Strings and Air“

2014 m. lapkričio mėnesio 21 d. 19 val, kviečiame visus muzikos gurmanus ir ypatingų pojūčių mėgėjus į tarptautinio projekto “Strings and Air” (JAV – LIETUVA – ISPANIJA ) išskirtinį aistringojo ispanų flamenko ir džiazo improvizacijų koncertą, kuris įvyks Kaune, Teatro klube.

Tai nepakartojama galimybė vienoje scenoje išvysti unikalų projektą, kuriame susibūrę vieni geriausių skirtingų meno žanrų atlikėjų kuria įspūdingą muzikinį spektaklį. Scenoje organiškai susivienija džiazas, flamenko, klasikinės bei šiuolaikinės muzikos elementai.

Kviečiame klausytoją į kupiną energijos ir šilumos muzikinį vakarą, kuriame galėsime išgirsti ir pamatyti originalias flamenko ir džiazo kompozicijas. Savo šalių ir pasaulinio džiazo bei flamenko patirtis jungiantys atlikėjai publiką pakerės virtuoziškumu, spinduliuojančiu nepaprastu gyvybingumu, užburiančiomis muzikinėmis kompozicijomis ir savitu muzikavimo stiliumi.

Visa tiesa apie Heloviną

Visa tiesa apie Heloviną

Ar Helovinas švenčiamas jūsų krašte? Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje Helovinas labai populiarus ir švenčiamas kasmet spalio 31 dieną. Tačiau vienokių ar kitokių jo apraiškų yra ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Nors pati šventė ne visur vadinama vienodai, papročių esmė beveik ta pati — stengiamasi susisiekti su dvasių pasauliu: mirusiaisiais, fėjomis, raganomis, net su Velniu ir demonais.

GAL ir netikite, jog egzistuoja dvasių pasaulis, bet į Heloviną ar panašias šventes žiūrite kaip į progą pasilinksminti ir lavinti vaikų vaizduotę. Vis dėlto daugelis tokias šventes laiko žalingomis. Apžvelkime kelias priežastis:

1.    Leidinyje Encyclopedia of American Folklore rašoma: „Helovinas yra tiesiogiai susijęs su galimybe užmegzti ryšį su dvasinėmis jėgomis, kurios tik grasina arba gąsdina.“ (Skaitykite rėmelį  „Helovino laiko juosta“.) Pagoniškos  kilmės yra ir kitos Helovinui artimos šventės, nes jose giliai įsišaknijęs protėvių garbinimas. Net ir šiais laikais tų švenčių metu žmonės visame pasaulyje bendrauja su tariamosiomis mirusiųjų dvasiomis.

2.    Nors Helovinas iš esmės laikomas amerikietiška švente, kasmet ji prigyja vis daugiau šalių. Tačiau švenčiantieji Heloviną dažniausiai nė neįtaria apie jo atributų, puošybos elementų, papročių, kurių dauguma susiję su antgamtinėmis būtybėmis ir blogio jėgomis, pagonišką kilmę. (Skaitykite rėmelį „Ištakos“.)

3.    Tūkstančiai naujųjų pagonių, kurie praktikuoja senovės keltų ritualus, Heloviną vadina dar ir senoviniu vardu Samhain ir laiko švenčiausia metų naktimi. „Krikščionys, patys to nesuvokdami, švenčia mūsų šventę. [...] Mums tai patinka“, — laikraštyje USA Today cituojami tariamos raganos žodžiai.

4.      Šitokios šventės kaip Helovinas prieštarauja Biblijos mokymams. Toje knygoje esame perspėjami: „Tenebūna rasta tarp jūsų nė vieno, kuris [...] užsiima būrimu, arba yra žynys, ar burtininkas, ar raganius, ar kerėtojas, arba tariasi su vaiduokliais bei dvasiomis, arba teiraujasi mirusiųjų“ (Pakartoto Įstatymo 18:10, 11; taip pat skaitykite Kunigų 19:31; Galatams 5:19-21).

Taigi ar nebūtų išmintinga pasidomėti Helovino ir į jį panašių švenčių tamsiąja puse? Geriau susipažinęs su jų kilme, galbūt ir jūs panorėsite prisidėti prie tų, kurie tokių švenčių nešvenčia.

„Krikščionys, patys to nesuvokdami, švenčia mūsų šventę. [...] Mums tai patinka“, — laikraštyje USA Today cituojami vienos tariamos raganos žodžiai.

 HELOVINUI GIMININGOS ŠVENTĖS

Apskritai Helovinas laikomas amerikiečių švente. Tačiau ji populiarėja ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Beje, yra ir daugiau panašių švenčių, per kurias prisimenamos dvasinės būtybės. Štai kelios Helovinui giminingos šventės:

·         Šiaurės Amerikoje — Mirusiųjų diena

·         Pietų Amerikoje — Kausaskančis

·         Europoje — Vėlinės ir Helovinas

·         Afrikoje — Egungun (persirengėlių šokio šventė)

·         Azijoje — Bon šventė

IŠTAKOS

Iš kur kilo kai kurie Helovino papročiai ir atributika?

VAMPYRAI, VILKOLAKIAI, RAGANOS, ZOMBIAI. Šie padarai jau nuo seno siejami su piktųjų dvasių pasauliu.

SALDAINIAI. Senovės keltai piktosioms dvasioms stengdavosi įsiteikti saldumynais. Metams bėgant bažnyčios pradėjo skatinti tikinčiuosius Visų šventųjų išvakarėse vaikštant po namus prašinėti maisto ir dėkingumo ženklan pasimelsti už mirusiuosius. Ilgainiui šis paprotys keitėsi — per Heloviną imta reikalauti vaišių, o jų negavus grasinti piktais pokštais.

KOSTIUMAI. Keltai užsidėdavo bauginančias kaukes, kad piktosios dvasios juos irgi palaikytų dvasiomis ir atstotų. Ilgainiui bažnyčia pagoniškas tradicijas įpynė į Vėlinių ir Visų šventųjų šventes. Paskesniais amžiais atsirado paprotys eiti nuo namo prie namo, vilkint šventųjų, angelų, demonų kostiumus.

MOLIŪGAI. Piktosioms dvasioms atbaidyti būdavo išdėliojamos išskobtos ropės su degančiomis žvakėmis viduje. Kai kas manė, jog tokia žvakė vaizduoja skaistykloje įkalintą sielą. Vėliau išpopuliarėjo skaptuoti moliūgai.

 HELOVINO LAIKO JUOSTA

PENKTASIS AMŽIUS PRIEŠ MŪSŲ ERĄ

Keltai spalio pabaigoje švenčia Samhain. Jie tiki, jog tuomet Žemę užplūsta daugiau dvasių bei demonų nei kitu metų laiku.

PIRMASIS AMŽIUS

Romėnai nukariauja keltus ir perima su spiritizmu susijusius Samhain šventės ritualus.

SEPTINTASIS AMŽIUS

Manoma, jog popiežius Bonifacas IV įsteigia Visų Šventųjų dieną kankiniams pagerbti. *

VIENUOLIKTASIS AMŽIUS

Lapkričio 2-oji pavadinama Vėlinėmis ir skiriama visiems mirusiesiems atminti.

AŠTUONIOLIKTASIS AMŽIUS

Angliškas šventės pavadinimas Hallowe’en spausdintiniuose tekstuose imamas rašyti Halloween.

DEVYNIOLIKTASIS AMŽIUS

Tūkstančiai žmonių, emigravusių iš Airijos į Jungtines Valstijas, atsiveža ir savo papročius. Ilgainiui jie persipina su panašiais papročiais emigrantų iš kitų šalių: Britanijos, Vokietijos, taip pat Afrikos bei kitų pasaulio kampelių.

DVIDEŠIMTASIS AMŽIUS

Jungtinėse Valstijose Helovinas tampa populiaria nacionaline švente.

DVIDEŠIMT PIRMASIS AMŽIUS

Helovinu susidomi komercinis pasaulis. Iš to jis semiasi daugiamilijardinį pelną.

Poros santykių priešai ir draugai

Poros santykiai yra pakankamai trapi sistema. Kartais užtenka vos mėnesio laiko neteikiant jokio dėmesio santykiams ir juos panuodijant sunkiomis emocijomis (konfliktais, išsiliejimais vienas ant kito) ir pora atsiduria ant skyrybų slenksčio. Net daug visko kartu patyrusios poros nėra saugios, tačiau tokios poros paprastai būna pačio gyvenimo išmokytos – apleisi santykius ir gali su jais atsisveikinti. Žinoma, kalba eina apie darnius, harmoningus santykius, o ne apie gyvenimą kartu iš baimės ar įpratimo.

Daliai žmonių darnių santykių palaikymas pavyksta kone natūraliai. Bendri interesai, geras pavyzdys atsineštas iš šeimų, kuriose augo, didesnių emocinių ir psichologinių traumų nebuvimas labai palengvina santykių kūrimą. Deja, ne visiems taip pasisekė, tad likusioms poroms, nesiliaujančioms brūžinti aštrių kampų vienas į kitą, tenka prisiminti reguliariai rūpintis santykiais arba susitaikyti su mintimi, kad jie ilgai netruks. Bent jau malonumas būti kartu tikrai ženkliai sumažės jeigu netaps nuoskaudų ir pykčio jausmais vienas kitam.

Jaunoms, šviežioms poroms paprasčiau – su gamtos vis dar teikiama pagalba jie gali jau dabar statyti tvirtą pagrindą būsimiems santykiams kol šie dar neužsinešė nuoskaudomis ir nepasitenkinimu. Ilgiau pragyvenus kartu paprastai sunkių jausmų vienas kitam išvengti sunku arba jie nuryjami ir “susitaikoma” su esama situacija kol taurė nepersipildo. Deja, psichologai patvirtins, kad dauguma į konsultacijas ateinančių porų yra tokioje situacijoje, kur kažką išgelbėti praktiškai neįmanoma.

Kokie yra didžiausi priešai santykiuose, taip užteršiantys šiltus jausmus? Pirmas ir dažnai pagrindinis – nesugebėjimas komunikuoti tarpusavyje. Vienas iš darnių santykių pagrindų – duoti vienas kitam tai, ko jam ir jai labiausiai reikia ir taip, kaip reikia. Kiekvienas ateiname į santykius ne tik duoti, bet ir gauti (deja, kartais netgi daugiau gauti nei duoti). Didžiausia daroma klaida pas daugelį porų – vienas kitam duodam tai, ko norim patys ir taip, kaip patinka mums, o paprašyti ir pasakyti, kaip norėtume gauti iš partnerio, nesugebame. Taip ir prasideda: moteris nori, kad vyras dažniau ją apkabintų, vyras nori, kad moteris duotų jam bent valndą kasdien pabūti ramiai ir nejudinamam. Rezultate arba abu laiko savyje nepasitenkinimą, kad negauna to, ko nori, arba moteris neatlimpa nuo vyro duodama jam švelnumą (kurio reikia jai), o vyras palaiko atstumą nuo moters, kad ši galėtų pabūti su savimi (ko reikia jam). Toks žaidimas gali vykti kiekviename žingsnyje ir kelti nuolatinius konfliktus. Kai kam yra tikras menas suvokti, kad partneris turi skirtingus norus, poreikius ir būdus jiems patenkinti, tačiau daug dažniau pora paprasčiausiai neišsiaiškina kas kam patinka ir kaip, o kas ir kaip – nepatinka. Išeitis – pasakoti apie save ir klausti partnerio ko ir kaip jis/ji norėtų: žinutės kartą per dieną su klausimu kaip sekasi, apkabinimo gryžus iš darbo nekamantinėjant kodėl tokia bloga nuotaika, kokie prisilietimai yra malonūs, o kokie – ne ir tt. Jei partneris negali atsakyti į abstraktų klausimą (pasakyk, kas tau patinka?), galite bandyti kažką naujo ir klausti, ar taip jam ar jai gera, erzina ar neturi reikšmės? Išsiaiškinkite kas patinka ir nepatinka jums ir informuokite savo antrą pusę.

Antras – nurytos nuskaudos ir nepasitenkinimai, kurie arba atitolina partnerius vienas nuo kito arba vienu metu išsilieja viskas, kas susikaupė per ilgesnį laiką ir nuodija santykius. Ką daryti? Išsakyti iš karto, kad partneris jus skaudina ir kaip jaučiatės. Geriau viena nedidelė nuskaudėlė išsakyta dabar, negu visas tuntas susikaupusių per ilgą laiką. Prisiminkite savo paskutinį audringesnį konfliktą (jei tokių turite) ir pastebėsite, kad kaltinimai vienas kitam pabyra toli gražu ne tik už konkrečią situaciją, bet už visą jūsų, kaip poros gyvenimą. Tiems, kas jau turi visą kolekciją tokių nuoskaudų, pats laikas poros terapijai pats specialistus, nes vieni vargu ar susitvarkysite.

Trečias – santykių gerbūvio palaikymo stoka. Tai, kas palaiko santykių gerbuvį, yra geriausi jų draugai padedantys porai atlaikyti ir didžiausius iššūkius. Pirmas jų – pasimatymai kad ir po dešimt metų santuokos. Nedaug kas taip gerai stiprina poros ryšį, šviežina santykius ir įneša į juos žaisminguo bei gaivos, kaip geras laiko leidimas kartu. Nereikia išradinėti dviračio – darykite tai, ką darėte vos susipažinę ir kas vertė gerai jaustis vienas kito kompanijoje. Svarbiausia – tik dviese ir taip, kad abiems būtų gera (jokių rimtų pokalbių, jokių reikalų sprendimų ar santykių aiškinimosi jei nenorite iki galo numarinti šiltų jausmų vienas kitam). Antras geriausias santykių draugas – dėmesys vienas kitam tinkama forma. Apie tinkamą formą jau kalbėjome – taip, kaip patinka partneriui ir kas jam ar jai patinka. Kažkam tai šiltas žodis, kažkam apkabinimas, kažkam linksma ar romantiška žinutė… Tai nuolatiniai mažyčiai įrodymai, kad “tu man svarbi/-us, aš galvoju apie tave ir tu man rūpi”. Trečias – pastovumas. Jei santykių priežiūra ir rūpesčiu vienas kitu užsiimsite tik prie progos, tai tas pats kaip nedarytumėte nieko. Mes visi kiekvieną mielą dieną norime žinoti, kad kažkam nuoširdžiai rūpime ir esame svarbūs. Jei pomidorus šiltnamyje laistysite tik kartkartėm, nesitikėkite gero derliaus, jo gali iš viso nebūti, tad radę išdžiūvusius stagarus nesistebėkite.

Visos aukščiau pateiktos idėjos nebūtinai veiks visose porose. Kartais žmonės sukuria porą su savo fantazijų vaisiumi kito žmogaus kūne ir bando išspausti santykius ten, kur jie niekada net nesimezgė. Tačiau tiems, kas turi artimus santykius ir yra apibusiai patenkinti vienas kitu (ar bent jau kažkada buvo), visų šių idėjų praktikavimas poroje paruoš santykius gyvenimo iššūkiams, o rūpestis santykiais ir vienas kitu taps kasdieniu įpročiu padedančiu ir toliau jausti malonumą būnant kartu.

Šaltinis http://www.psichologijoskampelis.lt/2014/10/15/poros-santykiu-priesai-ir-draugai/